- vienragis
- 2 vienrãgis, -ė adj. (2) KI346, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ žr. 2 vienaragis: 1. R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, I, N, M, L Kad vienas ragas nulūžtum, tada vienrãgis jautis J. Vienrãgė karvė Šts. Vienragis sutvėrimas L441. Turiu vienragį ožį rš. Yra girioj baisus vienragis žvėris (ps.) Brt. Vauškus savo namams vienrãgį bulių stekena K.Donel. Gink mane [nuo] žvėrių vienragių smarkųjų KN17. 2. Vienragiai ir dviragiai kabliai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.